Jolita Buzaitytė Kašalynienė, Jovita Žėkaitė, Roma Jusienė, Irena Stonkuvienė. Elektroninių patyčių apimtys ir patirtys pradinėse ir pagrindinėse klasėse pirmojo karantino dėl COVID-19 pandemijos metu.
Straipsnyje analizuojamos 1–8 klasių mokinių patyčių, perėjus prie nuotolinio ugdymo ir vėl grįžus į kontaktinį ugdymą, apimtys bei patirtys bei suaugusiųjų reakcijos į jas. Skaityti straipsnį
Gedutienė, R., Šimulionienė, R., Čepienė, R., & Rugevičius, M. Patyčios elektroninėje erdvėje: jaunesniojo amžiaus paauglių patirtis.
Keliama prielaida, kad elektroninės patyčios yra „tradicinių“ patyčių forma elektroninėje erdvėje, t. y. patyčios mokyklos aplinkoje perkeliamos ir tęsiamos elektroninėje erdvėje. Skaityti straipsnį
Grigutytė, N., Raižienė, S., & Pakalniškienė, V. Vaikų (ne)dalyvavimas elektroninėse patyčiose ir emociniai bei elgesio sunkumai.
Tyrimu siekiama palyginti vaikų, kurie patyrė skirtingų formų patyčias ir (ar) patys tyčiojosi, patiriamus emocinius ir elgesio sunkumus. Nustatyta, kad dalyvavimas patyčiose susijęs su prastesniu vaikų psichologiniu funkcionavimu: daugiausia emocinių ir elgesio sunkumų turi tie vaikai, kurie dalyvauja ne elektroninėse patyčiose, o tiesiogiai ar kitu būdu. Skaityti straipsnį.
Targamadzė, V., & Valeckienė, D. Patyčių bendrojo lavinimo mokykloje samprata: priežasčių, formų ir pasekmių diskursas.
Straipsnyje analizuojama patyčių reiškinio įvardijimo problematika, patyčių mokykloje priežastys, formos, paplitimo mastai ir pasekmės, kurias jaučia tiek patyčių auka, tiek patyčių iniciatorius. Patyčios yra dominuojanti agresyvaus elgesio išraiška mokykloje. Skaityti straipsnį.
Valeckienė, D. Elektroninių patyčių tarp 5-12 klasių mokinių prevencijos gairės mokykloje: mokinių ir pedagogų požiūris.
Straipsnyje analizuojama elektroninių patyčių tarp 5-12 klasių mokinių prevencijos mokykloje problema. Aptariama elektroninių patyčių tarp mokinių samprata bendrame patyčių tarp mokinių mokykloje kontekste, analizuojamos šio reiškinio prevencijos gairių teorinės prielaidos. Skaityti straipsnį.
Tandzegolskienė I. , Vančugovaitė S., Jaunesniojo amžiaus (11–15 metų) paauglių patyčių prevencija bendrojo ugdymo mokyklose.
Straipsnyje nagrinėjami pedagogų vykdomos patyčių prevencinės veiklos aspektai, kurie galėtų padėti mažinti paauglių patyčias bendrojo ugdymo mokykloje. Skaityti straipsnį.
Prakapas R., Liubeckaitė J., Patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje bruožai.
Straipsnio tikslas yra atskleisti patyčių prevencijos išgrynintoje gimnazijoje būvį. Pakankamai didelis patyčių toleravimas skatina mokinius savarankiškai spręsti kylančias problemas – ignoruojant patyčių vyksmą arba išmokstant patiems toleruoti šalia vykstančias patyčias. Skaityti straipsnį.
D. Valeckienė. Patyčių tarp bendraamžių prevencijos strategijų mokykloje analizė: užsienio šalių patirtis
Straipsnyje nagrinėjama patyčių mokykloje raiška, paplitimas ir padariniai, pasireiškiantys tiek skriaudėjo, tiek ir patyčių aukos bei visos mokyklos bendruomenės atveju. Taip pat nagrinėjamos patyčių prevencijos strategijos, apimančios skirtingus lygmenis (individualų, klasės ir mokyklos) ir praktinės direktyvos, įgyvendinant mokykloje patyčių prevencijos programas. Skaityti straipsnį.
Girdvainis G.; Pocevičienė R. Patyčių problema ir jos prevencijos bendrojo lavinimo mokykloje analizė.
Lietuvos mokyklose patyčių dažnumas, palyginus su kitomis šalimis, yra vienas didžiausių Europoje. Patyčios sukelia ilgalaikių bei trumpalaikių neigiamų socialinių, fizinių, psichologinių ir emocinių pasekmių tiek patyčių iniciatoriui, tiek ir jo aukai. Vaikystėje patirtos patyčios susijusios ir su vyresniame amžiuje kylančiomis bendravimo problemomis. Skaityti straipsnį.
Girdvainis G. Patyčios tarp mokinių bendrojo lavinimo mokykloje: samprata, dalyviai, priežastys ir padariniai.
Straipsnyje aptariama patyčių mokykloje samprata, reiškimosi formos, pateikiamos patyčių iniciatorių ir aukų charakteristikos, atskleidžiamos šios elgsenos atsiradimo priežastys, sukeliami padariniai. Skaityti straipsnį.
Astrauskaitė M., Kern R. M., Patyčios darbe: sampratos, paplitimo, pasekmių ir priežasčių analizė.
Patyčių darbe reiškinys yra vienas svarbiausių stresą darbe keliančių veiksnių, veikiančių darbuotojų sveikatą ir organizacijų efektyvumą, nusipelnė išskirtinio tyrėjų ir praktikų dėmesio analizuojant priežastis (t. y. rizikos ir saugos veiksnius), kurių supratimas gali būti naudingas patyčių darbe prevencijai. Straipsnio tikslas – išanalizuoti patyčių darbe sampratą, paplitimą, pasekmes ir priežastis. Skaityti straipsnį.
Milda Astrauskaitė. Patyčios darbe: individualios ir organizacinės priežastys.
Straipsnyje atskleidžiamos individualių ir organizacinių veiksnių sąsajos su patyčiomis darbe ir įvertinama veiksnių svarba, aiškinant patyčių darbe reiškinį Lietuvos darbuotojų grupėje. Rezultatai atskleidžia didesnę organizacinių veiksnių svarbą. Skaityti straipsnį.
Bortnikas A. Mobingas ir jo valdymo ypatumai šiuolaikinėse paslaugų organizacijose.
Straipsnyje nagrinėjami mobingas ir valdymo ypatumai šiuolaikinėse paslaugų organizacijose. Lietuva yra tarp valstybių, pasižyminčių vienu iš aukščiausių patyčių ir priekabiavimo darbe laipsnių. Nuo mobingo organizacijoje kenčia tiek viešosios, tiek ir privačios organizacijos. Jį dažniau patiria moterys, nei vyrai. Skaityti straipsnį.
Vveinhardt J., Andriukaitienė R. Mobingo/patyčių kaip psichosocialinio stresoriaus prevencija.
Straipsnyje aptartos mobingo / patyčių, kaip psichosocialinio stresoriaus, prevencijos priemonės, išskirti veiksniai, padedantys užtikrinti mobingo ir patyčių prevenciją organizacijose. Skaityti straipsnį.