Panevėžys turi senas chorinio dainavimo tradicijas, pirmiausia – bažnytinių chorų, kuriuose jau XX a. pradžioje pradėjo giedoti giesmes lietuvių kalba, greta plačiau naudotos lenkų kalbos. Ilgainiui prisidėjo ir įvairių draugijų, organizacijų chorai, Realinės gimnazijos choras.
1924 m. imtasi organizuoti visos Lietuvos Dainų dieną. Dar prieš ją, šios šventės repretuarą jungtinis Panevėžio choras atliko ir panevėžiečiams.
„Panevėžio balsas“ žinoma, įdėjo ataskaitą apie pavykusią Dainų dieną.
Kaip pranešama ir žinutėje, renginys įvyko Valstybinės gimnazijos kieme, dalyvavo apie 300 dainininkų. Dainavo Panevėžio valstybinės gimnazijos choras, vadovaujamas M. Karkos, Panevėžio mokytojų seminarijos choras, vadovaujamas J. Rajecko, ir šaulių choras, vadovaujamas V. Paulausko, grojo Valstybinės gimnazijos orkestras, vadovaujamas H. Ichilčiko.
Jungtinis Panevėžio choras dalyvavo ir Dainų dienoje Kaune, į kurią išvyko 180 dainininkų. Chorai sudainavo 36 dainas (22 liaudies ir 14 lietuvių kompozitorių kūrinius). Panevėžio Jungtinis choras buvo įvardijamas tarp stipriausių, geriausiai paruoštų, V. Paulauskas ir M. Karka dirigavo ir Dainų dienoje, pastarasis buvo ir Šventės organizaciniame kometete.
1928 m. Kaune, Žaliakalnio estradoje, surengta antroji Lietuvos dainų šventė, joje dalyvavo apie 6000 dainininkų iš 51 bažnytinio, 22 gimnazijų ir mokyklų, 20 dainavimo draugijų, 19 įvairių draugijų ir organizacijų ir kitų chorų. Deja, Panevėžio dirigentai užleido vietą jauniems sostinės kolegoms. Joje dalyvavo 5 Panevėžio chorai: Panevėžio valstybinės gimnazijos choras ir Panevėžio „Dainos“ draugijos choras, vadovaujami M. Karkos, Panevėžio šaulių choras, vadovaujamas V. Paulausko, Panevėžio mokytojų seminarijos choras, vadovaujamas J. Rajecko, ir Panevėžio valstybinės gimnazijos paralelinių klasių choras, vadovaujamas Z. Skirgailos.
1930 m. Lietuvoje paskelbti Vytauto Didžiojo metais, tarp daugybės renginių – ir respublikinė Dainų šventė birželio 20 dieną Kaune. Joje dalyvavo 5 Panevėžio miesto chorai: šaulių choras, vadovaujamas V. Paulausko, Panevėžio valstybinės gimnazijos choras, vadovaujamas M. Karkos, „Dainos“ draugijos choras, vadovaujamas M. Karkos, taip pat Valdo Dutkevičiaus ir Vladislovo Butvilos vadovaujami Katedros chorai.
Iki 1940 m. visos Lietuvos Dainų šventės nevyko, tačiau labai aktyviai vyko miestų ir organizacijų šventės, kur panevėžiečiai dalyvavo.
1937 m. įvyko Panevėžio miesto dainų šventė, kur dalyvavo 1937 32 chorai, 1500 dainininkų, tiek iš Panevėžio miesto, tiek iš apskrities.
1943 m. birželio 6 d. Panevėžyje įvyko Dainų diena. Net tokiu sunkiu laiku buvo bandoma išlaikyti tautinę tapatybę ir palaikyti nepriklausomybės viltį.
Atskirai vyko skirtingų organizacijų šventės, kongresai, suvažiavimai, kuriuose dažnai buvo organizuojamos ir dainų dienos.
1925 m. liepos 3–5 d. Panevėžyje vyko pavasarininkų Aukštaičių kongresas, jo metu suorganizuota dainų diena, kurioje dalyvavo apie 700 dainininkų. Tokios pat šventės vyko 1926, 1928 m. 1938 m. birželio 28–29 d. Kaune suorganizuotas Didysis „Pavasario“ kongresas. Jame dalyvavo per 40 000 pavasarininkų, susirinko itin gausus būrys Panevėžio regiono atstovų. Mykolas Karka buvo vienas iš chorų dienos organizatorių ir dirigentų. Jungtiniame chore dainavo 6 000 dainininkų.
Panevėžyje 1928, 1933, 1937 metais vyko ir Eucharistiniai kongresai, sutraukdavę gausius maldininkų būrius. Parapijų chorai tuo metu buvo stiprūs ir populiarūs, sutraukdavę daug provincijos dainininkų.
„Jaunosios Lietuvos“ organizacija labiau buvo orientuota į sportą, tačiau taip pat turėjo nemažai meno kolektyvų. 1938 m. birželio 26 d. Šiauliuose vyko jaunalietuvių chorų apygardinės varžybos. Tarp atrinktų šešių geriausių chorų buvo ir Panevėžio rajono choras, vadovaujamas Juozo Žemaičio. Šiame chore dainavo 80 asmenų. 1938 m. Šiauliuose surengta ir sritinė Lietuvos tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ Dainų šventė. Joje dalyvavo 16 chorų, 3 tūkst. dainininkų.
1940 m. planuota Dainų šventė neįvyko dėl okupacijos.
Pokario metais pirmoji Dainų šventė įvyko 1946 m., raginant naujai okupacinei valdžiai. Kaip rašė Vytautas Jakelaitis, didžiąją dalį dalyvių sudarė mokyklų chorai. Dalis patyrusių chorvedžių atsidūrė vakaruose (kaip Mokytojų seminarijos ilgametis choro vadovas Juozas Rajeckas), dalis, kaip panevėžietis Vladas Paulauskas, ištremti į Sibirą. Iširo uždraustų organizacijų chorai, dalis dalyvių taip pat tapo tremtiniais, nustumti į šalį bažnyčių chorai. Lrngviausiai pasiekiami buvo vaikai.
Nuo 1950 m. šventė tapo Dainų ir šokių švente ir vyko kas 5 metus.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1990 m. šventę papildė Folkloro diena. Nuo šio laikotarpio Dainų šventė vyksta kas 4 metai, Moksleivių Dainų ir šokių šventė – kas 2 metus. Į Tėvynę dalyvauti šventėje grįžta ir išeivijos chorai bei šokių kolektyvai.