„Bendrai paėmus, Panevėžys kad miegodavo, tai miegodavo, kad šokdavo, tai jau lenkišku temperamentu, taip sakant „wypasany“. Panevėžiečiai visada mėgo daugiau kalbėti negu dirbti, bet dabar, kaip matyti, pradeda ne juokais ir dirbti, ir šokti, ir kitus linksminti“ – negalėdami atsistebėti lietuviškos dainos skambėjimo rezultatais rašė girdėjusieji“
J. Besparnis, Menas ir kūryba, Panevėžio balsas, 1924, balandžio 15
Šiemet švenčiame Dainų šventės šimtmetį.
Chorinis dainavimas turi gilias tradicijas Lietuvoje, tad susikūrus Lietuvos Respublikai, imtasi organizuoti Dainų šventę, kuri apimtų visą Lietuvą. Panevėžys neatsiliko nuo visos Lietuvos, jau XIX amžiuje čia buvo žinomi chorai, ypatingai bažnyčių, muzikos bei dainavimo buvo mokomasi ir Valstybinėje gimnazijoje. Nuo pat pirmosios Dainų šventės Panevėžys įnešė svarų įnašą į renginį.
Dainų šventės šimtmečio proga – virtuali paroda apie panevėžiečius Dainų šventės istorijoje.
Panevėžio dvelksmas Dainų švenčių istorijoje
Panevėžiečiai, palikę įspaudą Dainų švenčių organizavime
Parodą parengė vyresn. bibliotekininkė Ž. Snicorytė