Šviesusis Rytojus: treji metai iš šiuolaikinės koncentracijos stovyklos. Knygoje ukrainiečių žurnalistas ir rašytojas Stanislavas Asejevas išsamiai ir jautriai aprašo asmeninę patirtį 2015-2017 m. kalint Rusijos saugumo tarnybų įsteigtame „Izoliacija” pavadintame kalėjime Donecke – Rusijos kontroliuojamame mieste.
„Negaliu prisiversti negalvoti, laimei, aš turiu išsigelbėjimą – šituos žodžius: aš galiu viską užrašyti. Tai nėra daug, bet vis šis tas. Susitaikyti su šiuo absurdu, priimti jį, sugerti į save gyvenimą ir per jėgą kurti jo prasmę – toks apibendrinant yra mano planas.” Šie S. Asejevo atsiminimai – apie neįsivaizduojamą išbandymą žmogui, psichologinį ir fizinį smurtą, kankinimus ir prievartavimą. Knygoje autorius svarsto, kaip įmanoma išgyventi tokį žiaurumą ir kaip po to sugrįžti į įprastą pasaulį ir papasakoti savo patirtį.
Rusijos Federacijai užpuolus Ukrainą, nuo 2022-ųjų vasario pranešta apie daugybę neteisėtų sulaikymų ir nusikalstamos veikos atvejų Rusijos pajėgų užimtuose Ukrainos miestuose ir kaimuose. Šie ir kiti Rusijos kariškių įvykdyti karo nusikaltimai byloja apie genocidinį šio karo pobūdį, atskleisdami ukrainiečių, priverstų gyventi okupuotose zonose, patirtą siaubą. Tačiau Rusijos saugumo ir karinės pajėgos ukrainiečius kankino ir žudė dar gerokai iki 2022-ųjų metų. Įtikinamas, išskirtinis S. Asejevo pasakojimas atskleidžia nežmonišką Rusijos pajėgų elgesį okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Tačiau yra dar viena tiesa: jei neketinate nusižudyti, jums teks kažkaip nugyventi šį gyvenimą. Ir tai ne taip jau akivaizdu, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.”
Stanislavas Asejevas 2021 m. apdovanotas Nacionaline Taraso Ševčenkos premija.
Vertė Ida Daiva Povilaitė.