Istorinė knyga, nukelianti į XVIII a. pradžią. Kaip ir kitos R. Petrausko knygos, „Poltava“ parašyta taip, kad sudomintų net mažai istorija besidominčius skaitytojus. Pagrindinis šioje knygoje aptariamas įvykis – 1709 m. įvykęs Poltavos mūšis. Pastarasis nušviečiamas plataus istorinio konteksto fone, siekiant padėti skaitytojui suvokti svarbių to meto politinių pokyčių visumą.
Knygoje aptariami įvykiai siejasi ir su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Ukrainos istorija, kuri pristatoma išties nuodugniai, siekiant suprasti šiuolaikinio Rusijos ir Ukrainos konflikto priežastis. Pastarasis neatsiejamas nuo Poltavos mūšio, smarkiai paveikusio ne tik XVIII a. politinius įvykius, bet ir tolimesnę visos Europos istoriją.
Robertas Petrauskas, rašydamas „Poltavą“, rėmėsi daugeliu istorinių šaltinių. Tačiau, pasak literatūros apžvalgininkų, šios knygos žanras kiek nutolęs nuo akademinės literatūros. Tai – Europos istoriją nagrinėjantis kūrinys, turintis detektyvo bruožų. Nesvarbu, kad pagrindinio įvykio pabaiga – seniai aiški.
Tai pastebi ir skaitytojai, teigiantys, kad šioje istorinėje knygoje viskas subalansuota: faktai įtraukia savo sąsajomis su dabartimi bei milžiniška svarba XVIII a. Europos istorijai. Visgi, autorius geba vystyti siužetą, be reikalo neapsistodamas ties smulkmenomis, o istorinius faktus pateikdamas pagauliai ir su jam būdingoms giliomis įžvalgomis.