„Neskubėk rašyti, tada ir aš neskubėsiu mirti“, – išgirdau iš Nelly Paltinienės 2020-ųjų vasario pabaigoje paskambinusi pasveikinti su gimtadieniu. Mums dar buvo likę neaptartų temų, nors skaipu kalbėjomės jau metus.
Pasiryžusi patikėti savo gyvenimo istoriją knygai, viena ryškiausių lietuviškos estrados žvaigždžių kalbėjo lyg per išpažintį. Prisimindama, ką tiek metų nutylėjo, ir juokėsi, ir braukė ašaras. Pasakojo apie mažytės Nelly kovą dėl išlikimo karo mėsmalėje. Apie tai, kaip pati dar vaikas tapo mama. Apie beribę aistrą scenai ir jai atiduotus šešiasdešimt ketverius metus. Apie tai, kodėl per koncertą persirengdavo penkis ar šešis kartus. Apie vyrą, kurį nutarė padaryti laimingą. Apie skausmingą sprendimą išvykti gyventi į Vokietiją. Apie bisą po biso, glėbius gėlių ir gandus, ko gero, nenutilsiančius, kol gyvi jos gerbėjai.
„Gal galima truputį ir pafantazuoti, kad būtų įdomiau? O kaip filmuose?“ – juokėsi Nelly. Tačiau nieko pridėti nereikėjo – likimas negailėjo jai nei skaudžių išbandymų, nei svaigių šuolių. 2020-ųjų vasario 29-ąją Nelly Paltinienė iškeliavo anapus, o man liko pažadas sudėti atvirus pasakojimus į knygą, kad ji dar sykį galėtų pakviesti gerbėjus į pasimatymą.
Knygos autorė, žurnalistė Irma Laužikaitė