Rašytoja Enė Galaher užaugo Amerikoje klausydamasi užburiančių senelio pasakojimų apie Airiją. Tačiau pati šią šalį pamato tik po senelio mirties, kai atvyksta įvykdyti paskutinės velionio valios – išbarstyti jo pelenų Gilo ežere.
Atlikusi pareigą Enė buvo begrįžtanti į krantą, bet iš staiga pakilusio rūko išniro barža su grėsmingais vyrais. Vienas jų šauna, Enė susvyruoja ir krinta į vandenį.
Ant karo slenksčio stovinti 1921-ųjų Airija yra pavojinga vieta, tačiau kaip tik ten Enė ir atsipeikėja. Nepažįstami žmonės žino jos vardą, bet, regis, laiko kita moterimi. Sužeistą ir sutrikusią Enę imasi globoti daktaras Tomas Smitas. Jo namuose ji sutinka berniuką, kuris įsitikinęs, jog Enė – jo mama. Ir Enė suvokia atsidūrusi praeityje bei gavusi nepaprastą dovaną išgyventi savo šeimos ir jos šalies istoriją.
Tačiau aplinkybės priverčia prisiminti, kad tikrasis jos gyvenimas – kitoje šalyje ir kitame amžiuje. Ji turi nuspręsti, kas svarbiau: žinomos rašytojos karjera XXI a. Amerikoje ar meilė sukilimo purtomoje XX a. pradžios Airijoje.
Tai ne tik talentingas pasakojimas apie meilę, kurios neįveikia nei laikas, nei vandenynai. Tai ir nuostabių W. B. Yeatso eilėraščių lydima kelionė per sudėtingą Airijos istorijos laikotarpį.
Iš anglų kalbos vertė Antanina Banelytė, Vidas Morkūnas.