Kelnas, 1941-ieji. Ana auga kepėjų šeimoje – su teta Marija ir dėde Motiejumi. Labiausiai jai patinka kepykla su didele duonkepe krosnimi iš tikro vulkaninio akmens. Tačiau karo negandos viską pakeičia: Motiejus sulaukia šaukimo į kariuomenę, o po oro antskrydžių kepyklos nelieka.
Kelnas virtęs griuvėsių dykuma, sukaustytas šalčiausios šimtmečio žiemos. Bandydama išgyventi Ana prisijungia prie vagių gaujos, išgarsėja kaip sumaniausia anglių vagilė visame mieste. Kai mažiausiai to tikisi, įsimyli, o nauji pavojai tampa rimtu jausmų išbandymu.
Gindamosi nuo šalčio, bado ir pavyduolių, Ana su teta iš paskutiniųjų siekia svajonės – atstatyti sugriautą kepyklą. Ir viliasi, kad mylimi vyrai galiausiai grįš.
Vertė Asta Dvilaitienė.