Mūsų laidojimo tradicijos

Rekomenduojamos skaityti knygos

Rekomenduojami straipsniai

Mindaugas Paknys. Mirtis LDK kultūroje XVI–XVIII a.


Studijoje siekiama aptarti įvairiapusę mirties suvokimo kaitą Europoje ir Lietuvoje XVI–XVIII amžiuje. Nagrinėjama, kaip per kelis šimtmečius keičiasi žmonių pasiruošimas mirčiai, kokia paties mirštančiojo ir artimųjų elgsena mirties akivaizdoje, kaip planuojamas gyvenimas po mirties. Skaityti knygą

Audronė Daraškevičienė. Populiarių pomirtinio gyvenimo vaizdinių kaita XX a. Žemaitijoje.


Straipsnyje nagrinėjami Žemaitijoje populiarūs pomirtinio gyvenimo vaizdiniai, būdingi dviem XX a. atkarpoms – amžiaus pradžiai ir amžiaus pabaigai. Darbo tikslas – užčiuopti, kokie, kaip ir kodėl įvyko pomirtinio gyvenimo sampratos lūžiai, visuomenei pereinant iš tradicinės į moderniąją (postmoderniąją, posovietinę). Skaityti straipsnį

Rasa Kašėtienė. Kaip apie mirtį kalbėjo mūsų senoliai.


Straipsnyje tyrinėjami lietuvių kalbos frazeologizmai, reiškiantys „mirti“, „žūti“. Darbe siekiama apžvelgti, kaip juose atsispindi lietuvių liaudies pasaulėžiūra ir pasaulėjauta, tikėjimai, papročiai. Frazeologizmai išreiškia kalbančiojo požiūrį į įvairius gyvenimo reiškinius, tame tarpe mirtį. Juose atsispindi tiek senoji, pagoniškoji, tiek krikščioniškoji religija. Skaityti straipsnį

Toma Čepaitė. Gyvųjų ir mirusiųjų komunikacija lietuvių dainuojamojoje tradicijoje: raudų tyrimas.

Straipsnyje tiriamas gyvųjų ir mirusiųjų ryšys lietuvių raudose, taikant komunikacijos mokslo teorijas. Gyvųjų pranešimų anapusiniam pasauliui kūrimo motyvacija – aukštesnių jėgų apsaugos ir pagalbos prašymas; muzika, šiuo atveju dainavimas, veikia kaip mediatorė tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Skaityti straipsnį

Ignas Narbutas. Žmogus senųjų lietuvininkų tikėjimuose.


Straipsnyje analizuojamos senųjų lietuvininkų pasaulėžiūroje susiklosčiusios idėjos apie žmogų ir jo sandarą per požiūrių į ligą, mirtį ir pomirtinį gyvenimą. Apžvelgus laidojimų papročių kaitą Mažojoje Lietuvoje, analizuojami kūno ir sielos ryšiai po individo mirties tikėjimuose ir magijoje. Skaityti straipsnį

Ingrida Šlepavičiūtė. Mirties sampratos kaita sakmiškuose pasakojimuose.


Straipsnyje, lyginant internetu ir žodžiu plintančius šiuolaikinius sakmiškus pasakojimus su tradicinio folkloro tekstais, bandoma išsiaiškinti, kaip keičiasi moderniųjų laikų žmogaus požiūris į mirtį ir pomirtinio pasaulio būtybes (vėles, vaiduoklius). Skaityti straipsnį

Rimantas Balsys. Prūsų ir lietuvių mirties (požemio, mirusiųjų) dievybės: nuo Patulo iki Kaulinyčios.

Šiame straipsnyje, remiantis įvairiais šaltiniais, aptariama su mirtimi susijusių dievybių ir mitinių būtybių kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, joms priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Skaityti straipsnį

Rasa Norinkevičiūtė. Laidotuvių raudų atlikimo specifika: psichologinis aspektas.

Straipsnio tikslas – psichologiniu aspektu pažvelgti į raudojimą kaip į kūrybos procesą. Gausiai naudojamų išraiškos priemonių visuma raudant sustiprina emocinį poveikį ne tik pačioms atlikėjoms, bet ir aplinkiniams. Tikėtina, kad raudojimo procesu nesąmoningai siekiama palengvinti savo ir kitų su mirusiuoju atsisveikinančių žmonių emocinę būseną. Skaityti straipsnį

Rimantas Sliužinskas. Mirties kaip miego samprata Klaipėdos krašto evangelikų liuteronų tradicijoje.


Straipsnyje pateikiami autoriaus istoriniame Klaipėdos krašte (Klaipėdos ir Šilutės rajonuose) atliktų etnografinių tyrimų rezultatai. Buvo atkreiptas dėmesys į vieną svarbesnių tokių papročių aspektų – mirties kaip miego sampratos savitumą tiek etnografiniu, tiek etnokonfesiniu aspektais, tebegyvuojantį pokario laikotarpiu, atskirais atvejais ir iki šių dienų. Skaityti straipsnį

Rimutė Garnevičiūtė. Trijų katalikiškų laidotuvių papročių religinė prasmė (XXI a. pradžia).

Šiame straipsnyje siekiama apibūdinti katalikų laidotuvių papročių religinę prasmę, kaip žmogaus vertybinės orientacijos pagrindą. Darbe siekiama išsiaiškinti tradicinę kataliko žmogaus nuostatą, laidotuvių papročių tvarumą ir kaitą. Skaityti straipsnį

Rimutė Garnevičiūtė. Katalikiškų laidotuvių papročių kaita XX-XXI a. sandūroje.

Straipsnyje nagrinėjami mūsų dienomis Aukštaitijos didžiuosiuose miestuose pastebimi laidotuvių papročiai, siekiant nustatyti senojo nekrokulto tradicijų tęstinumą miesto kultūroje, taip pat – kiek miestuose susiformavę papročiai yra paveikę tradicinius Šiaurės Lietuvos papročius. Skaityti straipsnį

Rimutė Garnevičiūtė. Katalikų laidotuvių apeigos ir papročiai Lietuvoje (XX–XXI a. sandūra): daktaro disertacija.

Disertacijoje apžvelgiama su globalizacijos procesais plintančių inovacijų įtaką konservatyviems katalikiškiesiems laidotuvių papročiams ir liaudiškajai laidotuvių tradicijai šiuolaikinėje Lietuvoje. Skaityti disertaciją