Jaunas, ambicingas gydytojas Parkeris H., neseniai pradėjęs dirbti psichiatrijos ligoninėje ir ėmęsis gydyti paslaptingą, itin pavojingą pacientą, siaubingai apsiriko…
Atvykus į naująją darbovietę, Parkerio laukė sunkus, daug pasišventimo reikalaujantis darbas. Per menkai finansuojamoje ir per mažai personalo turinčioje įstaigoje, primenančioje tą, kurioje vaikystėje matė savo motiną, pasitinka keistas netikėtumas… Daugelį metų ligoninėje praleidęs ir vis dar diagnozės neturintis pacientas – keturiasdešimtmetis Džo, pavojingiausias įstaigos ligonis. Su juo daug laiko praleidę gydytojai ir slaugytojai arba nusižudė, arba patys pamišo.
Išsigandusi ir viltį praradusi ligoninės direktorė laiko pacientą izoliuotą, o darbuotojams, dėl jų pačių gerovės, tik retsykiais leidžia jį lankyti. Ji įsitikinusi, kad išleidus Džo iš ligoninės padariniai visuomenei būtų neprognozuojami. Parkeris pasiryžta imtis gydyti šį ligonį, tačiau nuo pat pirmojo jųdviejų susitikimo situacijos kontrolė jam slysta iš rankų. Per daug savimi pasitikinčiam gydytojui kyla vis daugiau klausimų, o atsakymai pasirodys visiškai netikėti ir neįtikėtini, peržengiantys visas pažįstamos realybės ribas, verčiantys abejoti, kas yra tikra, o kas – tik iliuzija.
Vertė Jurga Brastavičiūtė.