Ruduo – darbų pabaigos ir metų veiklos įprasminimo laikas. Todėl labai smagu pasidžiaugti, kad lapkričio 29 dieną Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos skaitytojams ir svečiams buvo pristatyta Panevėžio Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos išleista pokalbių knyga „Elena Mezginaitė: žmonės man – viskas“. Ja siekta atskleisti dar vieną žinomos poetės asmenybės ir veiklos pusę. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.
Elenos Mezginaitės darbų ir gyvenimo kelias vingiavo Aukštaitijos keliais. Tad šis nuoširdus vakaras tarsi įprasmino poetės, žurnalistės buvimą ir veiklą, kuri iš Rokiškio pasuko Panevėžio link.
Renginį pradėjusi bibliotekos direktorė Loreta Breskienė pasidžiaugė 2020 m. bibliotekai suteiktu poetės Mezginaitės vardu, kuris poetės 80-mečio atminimo šventę įpareigojo pasitikti kuo įsimintiniau, prasmingiau, paliekant atminimą augančioms kartoms. Įgyvendinti projektai „Išvyniokite mane kaip rankšluostį“, „Provincijos tango Elenai“ bei „Knygos „Elena Mezginaitė: žmonės man – viskas“ leidyba ir sklaida“ prisidėjo prie tvaraus poetės vardo įamžinimo.
Poezija – sielos muzika, kuri skambėjo bardo Ričardo Mikalajūno lūpose ir rado atsaką klausytojų širdyse, tad nenuostabu, kad klausytojai, išgirdę gerai žinomas, sieloje įsišaknijusias dainas, niūniavo kartu. Suskambo ir visai nauja, paties atlikėjo Elenos Mezginaitės eilėmis sukurta daina – „Ar iš mirusių juoktis, ar gyvą apverkti“. Akivaizdu, kad poezijos nevaržo laikas – jau kadaise parašytas tekstas puikiai tinka šių laikų rūpesčiams ir išgyvenimams atskleisti.
Laikas keičia ir formuoja žmogų, apdovanoja jį įvairiausiais nutikimais ir sutapimais. Viena iš knygos sudarytojų Sandra Voveriūnienė, pristatydama knygą, pasidalino patirtimi, kaip sekėsi rengti rinkinį. Juk poetę pažįstame gana gerai, o štai žurnalistę, kultūros žmogų – gerokai mažiau. O juk ji per 40 metų darbo spaudoje, paliko apie 1000 straipsnių. Naudojantis Rokiškio bibliotekos sudaryta bibliografija, pavyko atrinkti 32 interviu su teatro, meno, literatūros žmonėmis. Žinomų žmonių citatos, mintys apie kūrybą, meną, profesiją, būtį tebėra aktualios.
Pirmasis rinkinio tekstas – pokalbis su aktoriumi Stasiu Petronaičiu „Gyvenam Panevėžy ir pasaulyje“ – tarsi atvėrė kelią kitų pašnekovų mintims. Bet juk knyga yra ne vien tekstas. Jai reikėjo ir prasmingų iliustracijų. Tad Panevėžio fotomenininkai – Algimantas Aleksandravičius, Stanislovas Bagdonavičius, Gintaras Lukoševičius, Saulius Saladūnas , kaip pasakojo Sandra Voveriūnienė, surėmė pečius ir įgyvendino šią svajonę – padovanojo knygai nuostabių nuotraukų, atskleidžiančių pašnekovų asmenybes.
Į renginį atvykęs geras poetės bičiulis aktorius Enrikas Kačinskas (interviu su juo 108-ajame knygos puslapyje) prisiminė, kad poetė buvo pasiutusi, pašėlusi, besiblaškanti siela, bet kartu ir labai gili asmenybė. Visa Lietuva tilpusi Elenos mintyse, esybėje. Aktorius pasidalino poetės žodžiais, kurie giliai palietė jo širdį: „Ten, kur buvau, šviesos jau užgesintos, ten kur einu, žmonės dar nepabudę.“ Į tolumą žvelgiančios Elenos Mezginaitės akys aktoriui primins didelę Moterį, ilgesio poetę.
Charizmatiškoji Lietuvos kino bei teatro aktorė Olita Dautartaitė, žvelgdama į poetės nuotraukas scenoje pirmiausia ir kreipėsi į ją: „Gerą vakarą, Elena“. Lyg ji būtų šalia ir bendrautų su visais susirinkusiais savo žvilgsniu ir eilėmis. Aktorė pasakojo, kad tai buvusi laisva, drąsi, stipri asmenybė su jautria siela. Vakaro metu skambėjo eilėraščiai iš rinkinio „Šaltas ginklas“ („Prarastieji“, „Tarp dviejų vandenų“ ir kiti) bei „Jau bijau atsisėst ant kreivai pastatytos kėdės“.
Renginio pabaigoje Panevėžio Elenos Mezginaitės bibliotekos direktorė Loreta Breskienė visus pažinojusius, su poete bendravusius Rokiškio gyventojus pakvietė palikti prisiminimus bibliotekos interneto svetainėje esančioje „Elenos Mezginaitės erdvėje“. Taip pat padovanojo keletą knygų Rokiškio bibliotekai, papuoštą proginiu, Ritos Kosmauskienės sukurtu antspaudu.
Rokiškio Juozo Keliuočio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Daiva Vilkickienė neišleido svečių be dovanų – įteikė po knygelę „Baltu poetės Elenos Mezginaitės taku“, kurioje surinkti Elenai Mezginaitei skirto poezijos konkurso dalyvių darbai. Taigi poetės žodžiai krenta į kitų kūrėjų sielas ir sudygsta naujais tekstais.
Džiugu, kad istoriją užfiksavusi pokalbių knyga „Elena Mezginaitė: žmonės man – viskas“ gali tapti ne tik naujų kūrybinių įkvėpimų šaltiniu, bet ir atspara ieškoti naujų, dar neatskleistų poetės, žurnalistės, jautrios asmenybės Elenos Mezginaitės veidų.
Renginio įrašą galite peržiūrėti ČIA.
Inga Matelienė,
vyresn. bibliotekininkė