Paskutinėmis kovo mėnesio dienomis vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ darbuotoja Anžela Vasiliauskienė pradžiugino Panevėžio lopšelio-darželio „Kastytis“ auklėtinius.
Viešnia aplankė pačius mažiausius – 2–3 metukų „Ežiukų“ grupės vaikus ir jų auklėtojas Ronetą Tamelienę bei Redą Kulišauskienę ir pakvietė kitaip, netradiciškai pasiklausyti ir pamatyti sekamą vieną populiariausių pasakų „Trys paršiukai“, kuri tądien interaktyviai atgijo kamishibai teatre.
Kamishibai (iš japonų k. kami – popierius, shibai – teatras) – dar XII a. atsiradęs tradicinis japonų pasakojimo menas, stalo teatro atmaina. Tai medinė, nedidelė, statoma ant stalo, žiūrovų akių lygyje dėžutė su langeliu, kuris tarnauja kaip scena. Į dėžutę sudedamos popierinės kortelės su įsimintiniausiomis sekamos istorijos momentų iliustracijomis, tokiu būdu palengvinant turinio suvokimą ir skatina aktyvų klausymą. Tekstas ir iliustracijos čia vienodai svarbūs ir palaiko vienas kitą, kad sustiprintų pasakojimo galią ir žiūrovų susikaupimą. Istorija sekama vieną po kitos traukiant besikeičiančias korteles.
Tokio kompaktiško teatro pasirodymai gali vykti tiek namuose, tiek bibliotekoje, darželyje, mokykloje ar net lauke, todėl nenuostabu, jog popierinis teatras pastaruoju metu populiarėja daugelyje pasaulio šalių.
Pirmoje edukacijos dalyje vaizdingas bibliotekininkės pasakojimas susidėjo iš skirtingų, spalvotais piešiniais išmargintų popieriaus lakštų, kuriuos ji meistriškai keitė vieną po kito bei žaismingo, įvairiais gestais ir garsais papildyto pasakojimo. Žaidybinėje veikloje vaikai patyrė džiaugsmo, pasitenkinimo, žavėjimosi, baimės ir kitas įvairias emocijas. Pasakojimo magija nejučia įtraukė ir pačius mažuosius klausytojus: jie spektaklyje kūrė garsus, judesius, uodė skirtingus kvapus…
Vėliau ir patys vaikai, užsidėję 3D spausdintuvu bibliotekoje pagamintas pirštukines lėlytes (vilką ir paršiukus), padedant Anželai, bandė suvaidinti išgirstą istoriją. Taip „gimė“ naujas – vaikų sukurto pasakojimo spektaklis, lydimas interaktyvių intarpų bei palaikymo plojimų.
Užsiėmimo pabaigoje išgirstas pasakojimas nugulė piešiniais ant popieriaus lapų.
Darželio pedagogės netruko įsitikinti, jog sekama istorija, papildyta iliustracijomis ir teatro elementais, įtraukianti vaikus interaktyviai veiklai, ne tik puiki pramoga, bet ir mokymo(si) būdas. Visų pirma, tai priemonė ugdyti vaikų kalbinę raišką, turtinti žodyną, mokyti pasakoti, skaityti balsu. Taip pat ir būdas plėsti akiratį, lavinti vaizduotę, formuoti vertybines nuostatas, ugdyti emocinį intelektą,meninius gebėjimus bei kūrybinę saviraišką, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti.
Ne vienam mažajam tai buvo pirmoji pažintis su teatro menu, kur jie gali dalyvauti ir kaip žiūrovai, ir kaip pasakotojai. Susitikimas leido naujai atrasti, patirti skaitomą istoriją bei buvo kupinas magiško dalijimosi, smagių potyrių ir kūrybiškų akimirkų.
Bibliotekos darbuotoja yra parengusi keletą kamishibai pasakų ar istorijų, tinkančių 3–11 metų amžiaus vaikams: pasakos („Trys paršiukai“, japonų pasaka „Kodėl medūzos neturi kaulų“, ukrainiečių pasaka „Pirštinė“), pasakojimai pagal knygas (Eric Carle „Labai alkanas vikšrelis“, Julia Donaldson „Grufas“ bei „Grufo vaikas“), istorija „Trys karaliai“. Jei susidomėjote, registruokitės tel. 0 45 420 200 arba el. paštu zaliojipeleda@panbiblioteka.lt.
Susitiksime ir kamishibai istorijas kurkime kartu!
Indrė Rapkevičienė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui