Kovo 25 dieną Elenos Mezginaitės viešosios bibliotekos skaitytojai leidosi į turiningą išvyką – jie lankėsi Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale, esančiame M. Valančiaus gatvėje.
Panevėžyje, kaip ir visoje Lietuvoje, archyvai saugo svarbų istorijos paveldą, kurio svarba neapsiriboja tik senaisiais dokumentais, bet ir pateikia unikalius istorinius įrašus apie įvairias istorines epochas. Tad ši kelionė tapo puikia proga susipažinti su vertingais dokumentais, istorijos paveldu ir archyvų darbo užkulisiais, kurie gali būti įdomūs tiek istorikams, tiek tyrinėtojams, tiek visiems, kurie domisi Panevėžio praeitimi.
Atvykusiuosius pasitiko archyvo darbuotojai – archyvarė-edukatorė Agnė Tučkienė ir filialo vedėjas Martynas Linkevičius, kurie supažindino ne tik su valstybės archyvų veiklos specifika, istorijos tyrinėjimo subtilybėmis, bet ir dalijosi savo žiniomis apie saugomus dokumentus, jų svarbą tiriant praeitį.
Darbuotojai papasakojo, jog archyvas mūsų mieste pradėjo veikti 1941 m. Dėl karo ir okupacijų jis pergyveno daug pokyčių, pertvarkymų ir pavadinimo keitimų, kol galiausiai 1980 m. įsikūrė dabartinėse patalpose ir tapo Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialu. Čia saugoma daugiau nei 400 000 bylų, 1247 labai įvairi dokumentų fondų kolekcija, užimanti 8 tiesinių kilometrų teritoriją, apimanti tiek senus, tiek šiuolaikinius svarbius istorinius įrašus apie Panevėžio miesto, rajono bei viso regiono – Biržų, Kupiškio, Pasvalio, Rokiškio – socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą. Saugomi ir dokumentai, kuriuose atsispindi įvairių miesto įstaigų veikla – nuo teismų, mokyklų iki pramonės ir kultūros institucijų.
Skaitytojai ne tik klausėsi įdomių archyvo darbuotojų pasakojimų, bet ir uždavė daug klausimų apie archyvų tvarkymą, skaitmeninimą, informacijos paiešką bei dokumentų saugojimo subtilybes ir kt.
Ekskursijos dalyviai turėjo progą iš arti pamatyti archyvaro darbo užkulisius, saugyklas, vertingus ir įdomius eksponatus, kurie liudija ne tik Panevėžio, bet ir visos Lietuvos istoriją. Taip pat sužinoti, kaip ir kur ieškoti archyvinės informacijos apie čia bei kituose Lietuvos archyvuose saugomus dokumentus.
Laukė ir praktinė užduotis: dirbant su originalių dokumentų ir fotografijų kopijomis, teko atrinkti tinkamas nuotraukas ir pritaikyti jas prie tekstų. Tai buvo nelengva užduotis, leidusi pamatyti, kaip bėgant metams pasikeitė miestas, ir koks vis dėl to nelengvas yra archyvarų darbas.
Ši kelionė paskatino domėtis savo krašto praeitimi, tyrinėti ir dar labiau branginti savo miesto kultūros bei istorijos paveldą.
Indrė Rapkevičienė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui