Pradžia

Rūbų dekoravimas... bibliotekoje

2018 06 01

Paskutinę gegužės mėnesio dieną Šiaurinėje bibliotekoje susirinkusios moterys praleido kūrybiškai. Čia, kartu su šiuolaikiškos dekoro dirbtuvės „Ne bobų reikalai“ įkūrėjomis Vėjūne ir Egle, vyko piešimo ant drabužių užsiėmimas.

Susitikimo pradžioje panevėžietėms kilo įvairių klausimų – kaip vyksta pats procesas, kokie galimi audiniai, ar taip dekoruotas drabužis – ilgaamžis, ar taip išpieštam rūbui reikalinga ypač kruopšti priežiūra, kad piešinys nesusigadintų ir kt. Į visus juos mielai atsakė užsiėmimo organizatorės.

Vėjūnė papasakojo susirinkusioms moterims, kad piešimas vyksta su specialiais tekstilės dažais, kuriems išdžiūvus reikia palaukti ir kitą dieną gerai fiksuoti piešinį jį užlyginant. Piešti galima ant kone kiekvienos medžiagos, tačiau rekomenduojama naudoti medvilnę ar trikotažą.

„Kas liečia drabužio su piešiniu prižiūrą, tai jis, kaip ir bet kuris kitas rūbas, jei norite dėvėti kuo ilgiau – neperkaitinkite, skalbkite ne per ilgai, – patarė Vėjūnė, pasidžiaugusi, jog pati dar turi marškinėlius su puikiai išlikusiu piešiniu, padarytu prieš ketverius metus. Kita studijos „Ne bobų reikalai“ narė Eglė skatino moteris nebijoti ir išlaisvinti kūrybos galias.

Po tokios trumpos įžangos panevėžietės ėmė ruošti dekoravimui atsineštą įvairią tekstilę – maikutes, sukneles, tuniką, net staltiesę. Nedrąsiai, o vėliau vis ryžtingiau susirinkusios išmoko savo rankose įvaldyti teptuką ir išpiešti savo ar perpiešti norimą ornamentą ar gyvūną iš pateiktų ruošinių ant medžiagos.

Užsiėmimo organizatorės viso proceso metu skatino, patarė, kurioje vietoje piešinys geriau tiktų, padėjo atlikti baigiamuosius potėpius.

Piešimas ant tekstilės buvo labai panašus į piešimą ant drobės, kadangi tai irgi yra medžiaga, piešiama taip pat teptukais, o ne dažų flakonėliais, naudojant trafaretus. Tačiau į drabužį kur kas greičiau įsigeria dažai, dėl to jų prireikia gerokai daugiau negu drobei.

Piešimas ranka suteikė drabužiams ne tik šilumos, bet ir išskirtinumo, nes matėsi kiekvienas potėpis. Taip baltos, pilkos, violetinės, žalios, raudonos spalvų fone atsidūrė povas, feniksas, drugelis, katinas, plunksna, pienės pūkas, gėlė, strėlytės, įvairūs raštai, žodžiai ir motyvai. Vieni rinkosi masyvius ryškių spalvų piešinius, kiti – kuklesnius, vienspalvius.

Laisvo, kūrybiško pabuvimo metu moterys smagiai praleido laiką ir savo rankomis dekoravo ir naujam gyvenimui prikėlė 12-ka drabužių!

Indrė Rapkevičienė,
vyresn. metodininkė komunikacijai ir projektų valdymui