I. Buivydaitė. Rožių dvaras

2019 03 08

Rožių dvaras: romanas/ Irena Buivydaitė. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 382 p.

Kaip atsikelti, kai staiga sugriūva viskas, ką kūrei daugybę metų? Kaip išgyventi, kai sužinai, kad tai, kuo tikėjai, tebuvo muilo burbulai ir oro pilys? Irenos Buivydaitės knygoje „Rožių dvaras“ pasakojama viską praradusios moters drama ir atskleidžiamas visas žmonių santykių spektras.

Hera ir Leonas gyveno pasiturinčiai didžiuliame dvare, o Heros puoselėjamas rožynas buvo tikra dvaro puošmena. Tačiau Heros vyras Leonas netikėtai miršta ir žmona lieka dideliame dvare viena ir prislėgta. Negana to, Hera netrunka išsiaiškinti, kad vyras nuo jos slėpė begalę dalykų. Jų geras aprūpintas gyvenimas jau kurį laiką kabojo ant plauko – verslas bankrutuoja, beveik visas turtas įkeistas bankui.

Herai lieka nedidelė dvaro dalis, o visa kita – išparduodama. Tiek laiko puoselėti, prižiūrimi ir mylėti namai tampa nebemieli. Hera ir toliau prižiūri rožyną, tačiau dirba ten pykdama ir nekęsdama visko aplinkui. Į namą atsikraustę nauji kaimynai kaskart bando susidraugauti su liūdnąja našle, tačiau nesėkmingai. Herai pernelyg sunku priimti draugystę iš tų, kurie dabar gyvena jos su tokia meile kurtuose namus. Tačiau po truputį naujų žmonių gyvenimai įtraukia Herą. Ji ne tik susidomi kitais žmonėmis, bet ir iš naujo susipažįsta su savimi, suvokia, savo ankstesnių nuostatų, vertybių trapumą ir iš naujo įvertina tai, ką turi ir ko neteko.

B. Jankauskas. Slaptoji Lietuvos istorija

2019 03 08

Slaptoji Lietuvos istorija: nutylėti pasakojimai apie aisčius, pervadintus baltais/ Benediktas Jankauskas.- Kaunas: Obuolys, [2018]. - 285 p.: iliustr.

Knygos autorius – mokslininkas ir aistringas istorijos paslapčių tyrinėtojas Benediktas Jankauskas nesitenkina tradiciniu Lietuvos istorijos aiškinimu ir kvestionuoja autoritetingų istorikų nuomonę apie svarbiausius šalies istorinius įvykius bei asmenybes. Surinkęs duomenis iš daugybės prieštaringai vertinamų šaltinių, juos lygindamas ir analizuodamas, autorius atskleidžia neįtikėtinų faktų. Ar gali būti, kad ankstesnis Lietuvos valstybės kūrėjas buvo kunigaikštis Rimgaudas (Ringaudas)? Ar iš tiesų Mindaugas ir jo darbai šalies labui pervertinami? Ar Lietuvos istorija yra tyčia iškraipoma politiniais sumetimais?

Knygoje rasite nutylėtų ir nedaug kur viešinamų duomenų apie kitą mūsų šalies krikšto pusę, apie skirtingas Lietuvos kilmės teorijas, perbraižytas istorinių teritorijų ribas ir kitų įdomių bei pikantiškų Lietuvos istorijos detalių.

B. Jankauskas drąsiai teigia, kad lietuviams brukamos istorijos klastotės, o bandančiųjų ieškoti tikresnių istorijos šaknų pastangos yra niekinamos. Autorius kviečia skaitytojus į atvirą diskusiją apie Lietuvos istoriją – priimti, patikslinti arba atmesti jo mintis.

Jo Nesbø. Makbetas

2019 03 08

Makbetas: romanas/ Jo Nesbø. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. - 573 p.

Skandinaviška tamsa ir daugiasluoksniais personažų charakteriais žavintis „Makbetas" – tai moderni garsiosios Williamo Shakespeare'o tragedijos versija, kurią itin kūrybiškai ir savitai perkūrė vienas žinomiausių detektyvų rašytojų pasaulyje Jo Nesbø. Talentingai perpasakota kruvina klasikinė politinė tragedija nukels į 1970 metus, kur nuolat lietaus merkiamame mieste neegzistuoja įstatymai, klesti korupcija ir nusikaltimai, o policininkai tėra dar viena ginkluota gauja.

Kadaise klestėjęs pramoninis miestas šiandien visai kitoks: skendintis korupcijos, bankrotų, nusikalstamumo ir chaoso liūne. Naujai paskirtas policijos vadas miestiečiams teikia vilties. Galbūt šiam nesusitepusiam idealistui pavyks pažaboti nevaldomus nusikaltėlius ir ištraukti apsvaigusius gyventojus iš narkotikų prekeivių įtakos pančių? Ar užteks galios įveikti du narkotikų baronus, kurių vienas palaiko ryšius su aukščiausiais pareigūnas ir stulbinamai gerai geba manipuliuoti?

Kai nesėkmingą policijos reidą prieš narkotikų prekeivius išgelbsti inspektorius Makbetas, jam ima vertis karjeros galimybės. Nors Makbetui šypsosi sėkmės, tamsi praeitis seka iš paskos ir trukdo pasiekti tai, kas, rodos, ranka pasiekiama ir traukia stipriau už narkotikus, – galia, pinigai ir pagarba.

Persekiojamas praeities šmėklų, susitepęs rankas krauju ir keliaujantis link netikrumo kupinos ateities... Jis geriausias policininkas, kokį miesteliui yra tekę turėti. Tačiau kartu jis ir buvęs narkomanas, kankinamas haliucinacijų ir paranojos. Žmogus kaip jis niekada nepasieks viršūnės. Nebent... Nebent pasiryš žudyti.

Iš norvegų kalbos vertė Giedrė Rakauskaitė.

Rytų aukštaičių patarmė

2019 03 08

Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai/ [sudarytojos Jolita Urbonavičienė, Ritutė Petrokienė]. - Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. - 391 p.

Autoriai tikisi, kad šis kolektyvinis lituanistikos tyrimas pasitarnaus tolesnei baltų tarmėtyros plėtrai bei bus naudingas dialektologams, tarmių (ypač aukštaitiškų) tyrėjams, studentams humanitarams, taip pat ir plačiajai visuomenei, besidominčiai lietuvių tarmių paveldu, tarmių medžiagos rinkimu, Lietuvių kalbos žodyno kartotekomis. Tarmių tyrimas neturi pabaigos, jis neišmatuojamas darbo valandomis ir net peržengia siaurai suprantamos kalbotyros rėmus. Šio darbo motyvacija glūdi pačioje žmogaus sieloje - tai amžinas siekis pažinti savo Tautą, jos Kultūrą, Istoriją ir Kalbą.

A. Čekuolis. Kur velnias nenešioja

2019 03 07

Kur velnias nenešioja: apysakos/ Algimantas Čekuolis. - Vilnius: Alma littera, 2019. - 154 p.

Knygoje „Kur velnias nenešioja“ Algimantas Čekuolis tęsia savo grožinės literatūros kelią. Savita maniera, pagrįsta ankstesnėmis patirtimis ir neišgalvotomis istorijomis. Tai – faktai, įrėminti literatūroje. O jų gausybė: ir pavojingų, ir juokingų, liūdnų, tragiškų. Ne tik čia aprašytų, bet ir laukiančių savo eilės būsimose knygose.

Knygos „Kur velnias nenešioja“ apysakų bei apsakymų personažai tik iš pirmo žvilgsnio atrodo skirtingi. Tačiau jie visi, kaip ir knygos, turi bendrą bruožą – likimo nešioti po įvairius gyvenimo sūkurius, smalsūs ir darantys tai, kas kitiems atrodo neįprasta, rizikinga ir net mirtinai pavojinga.

Algimantą Čekuolį gyvenimas taip pat blaškė plačiai atsivėdėdamas. Visur, kur gyveno, ko ėmėsi, su kuo bendravo, autoriaus laukė nauji iššūkiai, darbai, svetimos kalbos, kitokia kultūra, drąsūs žmonės. Ir ne tik tie, kuriuos dabar visas pasaulis vadina legendomis: Če Gevara, Fidelis Kastras bei kiti, bet ir tie, kurie domino autorių vien todėl, kad turėjo lietuviškų šaknų. Jie – pagrindiniai šios knygos herojai. Apie juos pasakojama ne tik kaip apie nebijančius rizikuoti, ginti savo įsitikinimų, savo kilmės ar savo meilės, bet ir, lygiai kaip autorius, smalsaujančius, norinčius pasižiūrėti, kas ten už posūkio, įveikusių pačius netikėčiausius gyvenimo vingius.