C.W. Gortner. Paskutinė karalienė

2019 05 02

Paskutinė karalienė: romanas/ C.W. Gortner. - Vilnius: Alma littera, 2018. - 463 p.

Kastilijos karalienė Joana, paskutinė ispaniško kraujo valdovė, kurią iš istorijos pažįstame kaip Joaną Pamišėlę. Kas ji – legendinė sielvarto palaužta našlė, o gal istorija nekaltai nuteisė moterį, pranokusią savo laikus?

Šiame įstabiame romane C. W. Gortner narplioja karalienę Joaną gaubiančius mitus, atskleidžia su ja siejamas paslaptis ir parodo mums narsią ir ryžtingą moterį, kurią dar tiktai pradedame suprasti.

Autorius pasakoja apie Joaną jos pačios žodžiais: veda skaitytoją per niūrias didingos Ispanijos pilis ir platybes, per spindinčius, bet klastos pritvinkusius Flandrijos, Prancūzijos ir Tiudorų valdomos Anglijos dvarus.

„Paskutinė karalienė“ atgaivina visą tos neprilygstamos epochos didybę ir tragizmą, sykiu piešdama itin žmogišką narsios bei aistringos princesės, kovojusios už savo prigimtines teises, paveikslą.

Iš anglų kalbos vertė Lina Būgienė.

Ž. Galdikienė. Laiškai, kurių tu niekada negausi

2019 05 02

Laiškai, kurių tu niekada negausi: [romanas]/ Živilė Galdikienė. - Vilnius: Alma littera, 2018. - 190 p.

Dvidešimtojo amžiaus pradžia. Palikusi tėvų, nusigyvenusių bajorų, namus, vyresnėlė iškeliauja į sostinę – tarnauti. Netrukus namus palieka ir jaunėlė, tikėdamasi, kad sesers padedama ir ji susikurs šviesią ateitį tolimajame Petrograde. Tačiau gyvenimas viską dėlioja kitaip – Pirmasis pasaulinis karas pirmąją apdovanoja meile, o antrąją – tragiška klajūnės ir benamės lemtimi. Seserys daugiau niekada nebesusitinka, o jų širdyse lieka daug neišsakytų žodžių viena kitai... Po šimto metų Vilniuje susitinka dvi jaunos viena kitos nepažįstančios moterys, kurias sieja tas pats retas moteriškas vardas. Ar gali būti, kad vardas – tai raktas, atrakinsiantis šimtą metų užmarštyje nugrimzdusią šeimos istoriją? 

Tai šviesi ir jautri istorija apie moterų likimus šimtmečio verpetuose, apie mus, pasiklydusius, ieškančius ir galbūt surandančius daugiau, nei tikėjomės, apie tai, kas išlieka po didžiausių sukrėtimų ir išbandymų.

V. Morkūnienė. Tėvo Stanislovo Paberžė

2019 04 29

Tėvo Stanislovo Paberžė. Giesmė Esimui/ Vita Morkūnienė. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. - 239 p.

Esama žmonių ir vietų, kuriems nusakyti netinka įprasti žodžiai ir dydžiai. Kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – kapucinų vienuolis tėvas Stanislovas – ir atokus Paberžės bažnytkaimis Kėdainių rajone yra kaip tik tokie.

Iki Paberžės, galingo dvasinės traukos centro, buvo skaičiuojami kilometrai nuo Vilniaus, Varšuvos, Talino, Peterburgo ir kitų pasaulio miestų, o Paberžės ganytojas pelnė žmonių kunigo titulą ir dar gyvas būdamas tapo legenda. Kelis dešimtmečius Paberžės kryptimi, tėvo Stanislovo kryptimi tekėjo žmonių upė.

Su tėvu Stanislovu galėjai kalbėtis apie viską. Jis mokėjo paprastais žodžiais pasakyti, kokia yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo kančios ir jo kelio prasmė. Gebėjo įžiebti viltį ir neleido jaustis paskutiniam eilėje prie Dievo. Neskirstė žmonių pagal kilmę, padėtį visuomenėje, mokslo ar turto cenzą. Jo durys buvo atvertos kiekvienam.

Tėvas Stanislovas dar ilgai bus dvasine Paberžės dominante. Netelpantis standartų, pripažintų tiesų, tradicijų ir dogmų, charakteristikų ir epitetų rėmuose. Drąsus ir laisvas, veržlus, atviras ir patiklus, netausojantis savęs, atsidavęs tarnystei, spinduliuojantis meilę. Gyvas krikščioniškumo liudijimas.

Paberžė – vieta, kur nesikryžiuoja dideli keliai.
Paberžė – vieta, kur į vieną nesuteka didelės upės.
Paberžė – vieta, kur susitinka laikas ir žmogus, žmogus ir Dievas.
Kur žmogus stoja į akistatą su pačiu savimi.

Žurnalistė, rašytoja Vita Morkūnienė, kurios „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje" sulaukė net trijų leidimų, šioje esė ir fotografijų knygoje į tėvą Stanislovą ir Paberžės fenomeną žvelgia atidžiu, jautriu ir šviesiu žvilgsniu, ne tik atskleidžia tėvo Stanislovo paliktus dvasinius turtus, bet ir prakalbina jai gerai pažįstamą giedančių Paberžės daiktų pasaulį.

H. Koch. Griovys

2019 04 29

Griovys: romanas/ Herman Koch. - Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, [2018]. - 303 p.

Populiarusis Amsterdamo meras Robertas Valteris pamatęs, kaip jo žmona linksmai šnekučiuojasi su vienu iš jo pavaduotojų per Naujųjų metų priėmimą, akimoju išsigąsta paties blogiausio. Nepaisydamas jųdviejų ilgos ir laimingos santuokos, Robertas įsitikinęs, kad Silvija jį apgaudinėja su puritoniškuoju pavaduotoju. Paskui, tarsi perkūnas iš giedro dangaus, Roberto 94 metų tėvas pasirodo ant rotušės laiptų ir reikalauja pasikalbėti: praneša, kad drauge su žmona nusprendė numirti. Tėvai nenorį apsunkinti sūnaus vis prastėjančia sveikata, tad kodėl gi jiems nepabaigus savo gyvenimo, kai tam toks tinkamas laikas.

Iš pažiūros tvirtai ant žemės stovintis Robertas Valteris palengva įsipainioja į savo paties baimes, įtarinėjimus ir vis stiprėjančią paranoją. O gal iš tiesų jis iš pirmo žvilgsnio geba pamatyti visa ko esmę?

Hermanas Kochas (g. 1953) žymus Nyderlandų humoristinių televizijos laidų („Jiskefet“) kūrėjas, aktorius ir rašytojas. Tarptautinį pripažinimą pelnė romanais „Vakarienė“ ir „Vasarnamis su baseinu“. Romanas „Griovys“ – trečias autoriaus kūrinys lietuviškai. Pasakodamas klaidinančią ir nerimą keliančią istoriją, šiame romane autorius susitelkia į galios ir pavydo temas.

Iš olandų kalbos vertė Aušra Gudavičiūtė.

D. Carrisi. Mergina rūke

2019 04 29

Mergina rūke: [detektyvinis romanas]/ Donato Carrisi. - Vilnius : Sofoklis, 2018. - 318 p.

Naktį, kai viskas amžiams pasikeitė, ledas ir rūkas dengė Avešą, giliame Alpių slėnio šešėlyje glūdintį miestelį. Gali būti, kad dėl prastų oro sąlygų specialiojo agento Fogelio automobilis įvažiavo į griovį. O galbūt priežastis visai kita?

Vyras nenukentėjo, bet patyrė šoką: jis nepamena, nei kaip, nei kodėl ten atsidūrė. Aišku tik viena – šiandien specialusis agentas jau turėtų būti toli nuo Avešo.

Praėjo du mėnesiai, kai Ana Lu dingo rūke. Du mėnesiai nuo tada, kai Fogelis ėmėsi tirti bylą, kuri iš pabėgimo virto pagrobimo tyrimu, o vėliau – didžiuliu žiniasklaidos ažiotažu.

Toks Fogelio metodas: jo nedomina DNR, jis neišmano, kaip panaudoti kriminalinių tyrimų komandos radinius, tačiau sugeba manipuliuoti žiniasklaida, pritraukti kamerų dėmesį, užkariauti vietą pirmuosiuose puslapiuose, gauti lėšų tyrimui pasitelkdamas žiūrovus prie televizorių ekranų. Paskelbti auką šventąja ir paskui susektą siaubūną įkišti į kalėjimą.

Praėjus dviem mėnesiams specialusis agentas Fogelis turėtų būti toli. Kodėl tuomet jis vis dar čia? Kodėl įvyko nelaimingas atsitikimas? Ir, svarbiausia, jeigu jis nenukentėjo, kieno tas kraujas ant jo drabužių?

Donato Carrisi (g. 1973) studijavo teisės mokslus, specializavosi kriminologijos ir etologijos srityse, nuo 1999 m. dirba scenaristu, taip pat yra aštuonių romanų autorius. Mergina rūke laikomas pačiu paslaptingiausiu, genialiausiu ir labiausiai sukrečiančiu trileriu. 2018 m. pagal šią knygą pastatytas filmas tuo pačiu pavadinimu, kurį kuriant D. Carrisi debiutavo kaip režisierius.

Iš italų kalbos vertė Morta Simonaitytė.